Wi‑Fi 7: kas yra naujausia belaidžio ryšio karta ir kuo ji ypatinga Europoje

Belaidis internetas namuose ir biuruose šiandien laikomas tokiu pat savaime suprantamu dalyku kaip elektra. Tačiau įrenginių, besijungiančių prie vieno tinklo, nuolat daugėja: telefonai, kompiuteriai, televizoriai, vaizdo kameros, išmanieji garsiakalbiai, buitinė technika. Kartu didėja ir lūkesčiai – vaizdo skambučiai be trūkinėjimų, 4K ir 8K transliacijos, žaidimai internetu ir darbas iš namų tuo pačiu metu. Į tai atsako naujausia Wi‑Fi karta – Wi‑Fi 7.

Nuo standarto iki parduotuvių lentynų

Wi‑Fi 7 – tai komercinis IEEE 802.11be standarto pavadinimas. Pasaulinė pramonės organizacija Wi‑Fi Alliance, kuri tvirtina Wi‑Fi įrenginių suderinamumą, 2024 m. sausio 8 d., parodos CES išvakarėse, pristatė sertifikavimo programą „Wi‑Fi CERTIFIED 7“. Nuo tada gamintojai gali savo įrenginius sertifikuoti ir žymėti oficialiu Wi‑Fi 7 ženklu.

Organizacijos vadovas Kevin Robinson tuomet sakė, kad sertifikavimo pradžia žymi naujos Wi‑Fi kartos atsiradimą ir paspartins masinį jos paplitimą. Remdamasi IDC duomenimis, Wi‑Fi Alliance prognozavo, kad vien 2024 metais į rinką pateks daugiau nei 233 mln. Wi‑Fi 7 įrenginių, o 2028 metais jų bus jau 2,1 mlrd. Pirmieji šį standartą turėjo perimti išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetės ir prieigos taškai.

Kai kurie gamintojai Wi‑Fi 7 maršrutizatorius pardavinėjo dar prieš oficialią sertifikavimo pradžią, remdamiesi standarto projektu. Todėl sertifikavimo ženklas tapo patvirtinimu, kad įrenginys atitinka galutinius reikalavimus ir veiks su kitų gamintojų Wi‑Fi 7 įranga. Testavimo pagrindą kūrė lustų ir tinklų įrangos gamintojai Broadcom, CommScope RUCKUS Networks, Intel, MaxLinear, MediaTek ir Qualcomm.

Skaitiniai kartų pavadinimai atsirado 2018 metais, kai Wi‑Fi Alliance nusprendė vietoje sunkiai įsimenamų IEEE standartų kodų naudoti paprastus numerius. Taip 802.11n tapo Wi‑Fi 4, 802.11ac – Wi‑Fi 5, o 2019 metais pasirodęs 802.11ax – Wi‑Fi 6. Vėliau atsirado Wi‑Fi 6E, kuris tą pačią technologiją išplėtė į naują 6 GHz dažnių juostą. Wi‑Fi 7 yra pirmoji karta, kuri nuo pat pradžių kurta naudoti visas tris juostas kartu.

Kas naujo technologiškai

Wi‑Fi 7 veikia visose trijose Wi‑Fi dažnių juostose – 2,4 GHz, 5 GHz ir 6 GHz. Pagrindinės naujovės, kurias išskiria Wi‑Fi Alliance:

• 320 MHz pločio kanalai Dvigubai platesni nei didžiausi iki šiol naudoti kanalai. Jie leidžia pasiekti kelių gigabitų per sekundę spartą, tačiau galimi tik ten, kur Wi‑Fi tinklams atverta 6 GHz juosta.
• Kelių ryšių vienu metu veikimas (MLO, „Multi-Link Operation“) Įrenginys gali vienu metu siųsti ir gauti duomenis keliais ryšiais, pavyzdžiui, 5 GHz ir 6 GHz juostose. Tai didina spartą, mažina vėlavimą ir didina ryšio patikimumą.
• 4K-QAM moduliacija Viename signale „supakuojama“ daugiau duomenų – perdavimo sparta apie 20 proc. didesnė nei naudojant ankstesnės kartos 1024-QAM.
• Keli resursų vienetai vienam įrenginiui Prieigos taškas gali lanksčiau paskirstyti radijo dažnius, todėl dažnių juosta išnaudojama efektyviau.
• Patobulinta prieiga duomenims siųsti Remiantis Wi‑Fi 6 sprendimais, geriau aptarnaujami vėlavimui jautrūs srautai, pavyzdžiui, vaizdo skambučiai ar žaidimai.

Teorinė didžiausia Wi‑Fi 7 sparta dažnai nurodoma apie 46 Gb/s, tačiau tai – visų galimybių sumos skaičius laboratorinėmis sąlygomis. Realiame tinkle vienas įrenginys pasiekia gerokai mažesnę spartą, nes ją riboja įrenginio antenų skaičius, atstumas, sienos ir kiti tinklai aplinkui.

Wi‑Fi Alliance kaip naujus taikymo pavyzdžius minėjo kelių naudotojų papildytąją ir virtualiąją realybę, trimačius mokymus, žaidimus internetu, hibridinį darbą, pramoninį daiktų internetą ir automobilių pramonę. Kasdieniam naudotojui svarbiausia tai, kad daug įrenginių vienu metu gali veikti sklandžiau.

Kodėl Europoje kitaip

Didžiausias skirtumas tarp regionų – 6 GHz juosta. Jungtinėse Valstijose Wi‑Fi tinklams atverta visa 6 GHz juosta – 1200 MHz. Europos Sąjungoje 2021 metais Europos Komisijos sprendimu belaidžiams vietiniams tinklams atverta tik apatinė jos dalis – nuo 5945 iki 6425 MHz, t. y. 480 MHz.

Praktiškai tai reiškia, kad Europoje tilpo tik vienas 320 MHz pločio kanalas, o JAV jų yra keli. Kai keli kaimynų tinklai bando naudotis tuo pačiu plačiu kanalu, jie vienas kitam trukdo. Todėl daugiabučiuose ir tankiai apgyvendintose vietovėse Europoje didžiausių kanalų privalumai sunkiau išnaudojami, o reklamoje nurodomi maksimalūs greičiai namuose praktiškai nepasiekiami.

Kita vertus, daugelis Wi‑Fi 7 privalumų nuo 6 GHz juostos pločio nepriklauso. MLO, efektyvesnė moduliacija ir geresnis dažnių paskirstymas veikia ir 5 GHz juostoje, todėl ryšio stabilumas ir mažesnis vėlavimas aktualūs visur.

„Mesh“ sistemos ir didesni namai

Daugelis Wi‑Fi 7 įrenginių namams parduodami kaip „mesh“ sistemos – keli tarpusavyje susiję prieigos taškai, sudarantys vieną tinklą su tuo pačiu pavadinimu. Ankstesnėse kartose belaidžiu ryšiu sujungtų mazgų sparta toliau nuo pagrindinio maršrutizatoriaus pastebimai krisdavo, nes tas pats radijo kanalas buvo naudojamas ir įrenginiams aptarnauti, ir duomenims tarp mazgų perduoti.

Wi‑Fi 7 MLO technologija leidžia mazgams tarpusavyje bendrauti keliomis juostomis vienu metu, todėl, rinkos analitikų teigimu, būtent „mesh“ tinklai yra viena iš sričių, kur skirtumas jaučiamas labiausiai. Tyrimų bendrovė ABI Research Wi‑Fi 7, 6 GHz juostą ir „mesh“ tinklus įvardija kaip pagrindinius kitos vartotojų Wi‑Fi naujovių bangos variklius.

Nepaisant to, laidinis ryšys tarp mazgų išlieka patikimiausias variantas, todėl daugelis Wi‑Fi 7 maršrutizatorių turi 2,5 Gb/s ar net 10 Gb/s laidinius prievadus. Jie aktualūs ir tiems, kurių interneto ryšio sparta viršija 1 Gb/s, nes įprastas 1 Gb/s prievadas tampa siaura vieta.

Suderinamumas su senesniais įrenginiais

Wi‑Fi 7 maršrutizatoriai suderinami su senesnių kartų įrenginiais – Wi‑Fi 6, 5 ar dar senesniais. Tačiau naujųjų funkcijų privalumus jaučia tik tie įrenginiai, kurie patys palaiko Wi‑Fi 7. Senesnis telefonas ar kompiuteris prie naujo maršrutizatoriaus jungsis savo standartu ir greičiau neveiks, nors bendras tinklo pralaidumas, kai jame daug įrenginių, gali pagerėti.

Svarbu ir tai, kad ne visi Wi‑Fi 7 įrenginiai yra vienodi. Pigesni modeliai kartais atsisako 6 GHz juostos arba palaiko tik siauresnius kanalus, todėl skirtumas nuo Wi‑Fi 6E ar net Wi‑Fi 6 įrenginių gali būti nedidelis. Prekių aprašymuose dažnai nurodomas visų juostų spartų sumos skaičius, pavyzdžiui, „BE19000“, kuris nėra vieno įrenginio realiai pasiekiama sparta.

Kas po Wi‑Fi 7

Standartų kūrimas nesustoja. IEEE jau rengia kitą standartą – 802.11bn, kuris rinkoje turėtų būti vadinamas Wi‑Fi 8. Skirtingai nei ankstesnės kartos, jis pirmiausia orientuotas ne į didžiausią spartą, o į ryšio patikimumą: stabilesnį veikimą tankioje aplinkoje, mažesnį vėlavimą ir sklandesnį perėjimą tarp prieigos taškų. Pirmųjų Wi‑Fi 8 įrenginių tikimasi tik po kelerių metų, todėl artimiausiu metu naujausia plačiai prieinama karta išliks Wi‑Fi 7.

Kaip ir ankstesnių kartų atveju, Wi‑Fi 7 į namus ateis palaipsniui – keičiantis telefonams, kompiuteriams ir maršrutizatoriams. Jo įtaką labiausiai pajus tie, kurių tinkluose daug įrenginių, o ryšys turi būti greitas ir stabilus.

Šaltiniai: Wi‑Fi Alliance pranešimas spaudai, 2024-01-08; ABI Research apie Wi‑Fi 7 ir „mesh“; „What Is Wi‑Fi 7 and Should You Upgrade Your Router in 2026“.